Folgen

  • Praeiviai Jonavos rajone: dauguma nemano, kad reikia švelninti sankcijas Baltarusijai

    Praeiviai Jonavos rajone: dauguma nemano, kad reikia švelninti sankcijas Baltarusijai
    May 16 2026
    Dvidešimtoji „Praeivių“ laida domisi gyvenimu Jonavos rajone.

    Jonavos mieste sutikta Violeta sako, kad savivaldybės ribose įsikūrusi Lietuvos kariuomenės infrastruktūra leidžia jaustis saugiai.

    „Ne, netrukdo. O buvo geriau, kai rusiški tankai zujo? Mes sodybą turim kitoj pusėj upės, nu tai ten ir pašaudo, ir girdisi garsai, bet nereikia tokių dalykų sureikšmint, viskas tvarkoj“, – pasakoja Violeta, vadinanti save toliau dirbančia pensininke.

    Tuo metu Kosmonautų gatvėje ratų taisyklą įkūręs Olegas norėtų, kad vairuotojai laiku keistų automobilių padangas, nes dabar garaže tenka dirbti vos kelis mėnesius per metus, o likusį laiką reikia skirti kitoje darbovietėje.

    „Kai sniegas iškrenta, tai visiems reikia ir iš karto, pradeda krūva problemų atvažiuot. Pats kitą kartą pareklamuoju… pradėjau „TikTok“ ten. Paragini žmones rūpintis padangų keitimu, žiūriu, sujudėjo. Pasirodo, mato“, – stebisi Olegas.

    Jonavos rajone apstu įdomių gyvenviečių pavadinimų, pavyzdžiui, yra Venecija, Paryžius ir Šveicarija. Pastarajame kaime gyvenanti Lidija norėtų, kad žmonės būtų labiau draugiški.

    „Mokykla yra, darželis yra, seniūnija yra, ambulatorija yra, kultūrnamis yra, čia visko yra. O paprastam gyventojui ko reikia… gal draugiškumo trūksta. Kažkaip anksčiau žmonės būdavo bendruomeniški“, – sako Jonavos rajono Šveicarijos kaimo gyventoja Lidija.

    Dauguma Jonavos rajone sutiktų gyventojų mano, kad Baltarusijai nereikėtų švelninti sankcijų. Svarstymų atlaisvinti Minskui taikomus ribojimus šiais metais padaugėjo, kai išryškėjo JAV verslo interesai.

    „Kokiu pagrindu jiems reikėtų švelninti? Kas čia tokio atsitiko? Prieš karą jie gi labai džiaugėsi, kad greitai turės pajūrį. Aš tikrai prieš“, – svarsto Jonavos rajono gyventojas Kęstutis.

    Ved. Edvinas Kučinskas.
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    21 Min.
  • Praeiviai Skuodo rajone: šiandien su elektromobiliu Vilniaus nepasiektume

    Praeiviai Skuodo rajone: šiandien su elektromobiliu Vilniaus nepasiektume
    May 9 2026
    Devynioliktoji „Praeivių“ laida lankosi Lietuvos šiaurės vakaruose – Skuodo rajone. Savivaldybės centre sutiktas gyventojas Vidmantas baidosi klausimų apie problemas, sako, viskas šalyje gerai.

    „Aš laikausi tokios taisyklės: iš Vilniaus, kai važiuoji į Skuodą, yra 350 kilometrų, o iš Skuodo į Vilnių – lygiai tiek pat. (...) Vienybės trūksta, daug negatyvo. Lietuva per maža šalis, esam surišti viens su kitu, o tie atstumai… sėdi ir važiuoji“, – sako Skuodo rajono kultūros centro administratorius Vidmantas.

    Tuo metu masažo paslaugas Skuode teikianti Asta pasakoja, kad iš esmės pakeitė savo karjerą – prieš daugiau nei metus meno mokykloje dar mokė vaikus.

    „Esu kardinaliai pakeitusi savo veiklą, iš muzikantės patapau masažuotoja. Turbūt viskam ateina savas laikas. Juokiuosi, kai hobis pradeda trukdyt darbui, reikia rinktis hobį. (...) Lepinu moteris Skuodo, gražinu“, – džiaugiasi Asta, pridurdama, kad rajonas pamažu traukiasi, galėtų gyventi daugiau žmonių.

    Dėl karo smarkiai išaugus degalų kainoms bei Europos Komisijai paraginus mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, Skuodo rajone sutikti gyventojai sako, kad elektromobilio šiandien nepirktų. Tai daugiausia susiję su, jų nuomone, per mažai išvystyta infrastruktūra.

    „Šiandien nesirinkčiau, girdėjau, kad jau gali nuvažiuot su vienu užsikrovimu iš Skuodo į Vilnių, bet žiemą nenuvažiuosi. Turėsi sustot kažkur Kryžkalny, gerti pora valandų kavytę, kad galėtum važiuoti toliau“, – svarsto Skuodo gyventoja Irena, daugybę metų dirbanti draudimo rinkoje.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    21 Min.
  • Praeiviai Šakių rajone: vieniems referendumo idėją palaikant, kiti sako – leiskit mylėt

    Praeiviai Šakių rajone: vieniems referendumo idėją palaikant, kiti sako – leiskit mylėt
    May 2 2026
    Aštuonioliktoji „Praeivių“ laida keliauja Šakių rajono savivaldybėje – tiek centriniame mieste, tiek aplinkinėse gyvenvietėse. Šakiuose sutikta gyventoja Marija ragina ieškoti daugiau pozityvo.

    „Žinoma, pradėtum ieškoti tų bėdų, tai rastum. Bet gal reikia pozityviau žiūrėti į gyvenimą. (...) Aš gyvenu viena, pensija yra tokia, kokia yra, jeigu pasiskaičiuoji, išsiverti. Nieko tokio, žmonės gyvena dar blogiau, kai pagalvoji pasauly kaip viskas yra“, – sako pensininkė Marija.

    Tuo metu pasienyje esančio Panovių kaimo gyventojai skundžiasi, kad yra apsupti žvyrkelio – nors kaimo gatvės asfaltuotos, norint čia patekti, reikia dardėti kelis kilometrus.

    „Čia mūsų pati pačiausia bėda, atskirti nuo gyvenimo į visus kraštus. Nors šitas ruožas žemėlapy prieš daugybę metų pažymėtas kaip asfaltas. Vasarą pravažiuoja turistai, rodo į žemėlapį ir nesupranta“, – aiškina Panovių parduotuvės pardavėja Lijana.

    Savo ruožtu Kudirkos Naumiesčio gyventojai džiaugiasi istorine miesto svarba ir puoselėja Lietuvos himno kūrėjo atminimą.

    „Man atrodo labai įdomus faktas, kad būtent pas mus parašė šį himną. Muziejus stovi būtent toje vietoje, kur buvo ir parašyta „Tautiška giesmė“. Be to, iš pradžių Kudirka buvo lenkiškų pažiūrų“, – pasakoja nuo vasario V. Kudirkos muziejaus edukatore dirbanti Vilniaus universiteto absolventė, Kudirkos Naumiesčio gyventoja Marija.

    Šakių rajone sutiktų gyventojų nuomonės dėl kai kurių politikų siūlomo patariamojo referendumo išsiskiria – vieniems idėją palaikant, kiti griežtai ją atmeta. Kaip skelbta anksčiau, dalis parlamentarų nori paklausti, ar reikia Konstitucijoje įtvirtinti, kad teisiniai šeimos santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės bei tėvystės.

    „Aš esu už tai, kad žmonės būtų laimingi. O kokia forma, nu koks man skirtumas. Svarbu, kad žmogus rado meilę ir viskas“, – mano šokių mokytoja Aušra.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    22 Min.
  • Praeiviai Panevėžyje: tegul žmonės patys sprendžia dėl pensijai kauptų pinigų

    Praeiviai Panevėžyje: tegul žmonės patys sprendžia dėl pensijai kauptų pinigų
    Apr 25 2026
    Septynioliktoji „Praeivių“ laida atvyko į Panevėžį. Čia, kaip ir visoje Lietuvoje, šią savaitę prasidėjo Nacionalinė bibliotekų savaitė, todėl Laisvės aikštėje veiklas gyventojams siūlo Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos darbuotojai.

    „Žmonės bibliotekomis naudojasi, bet potencialo dar yra. Nes apie dešimt ar dvylika procentų panevėžiečių lankosi bibliotekose. Kita vertus, Panevėžys turi labai daug kultūros įstaigų, tai galbūt kai kurie nebespėja“, – svarsto neplanuotai sutikta Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos direktorė Loreta.

    Vaikštant miesto gatvėmis, jaučiasi didmiesčio ypatumai – didesnė žmonių, parduotuvių ir įvairių paslaugų koncentracija. Tačiau pensininkei Vitalijai tai neprilygsta sostinės šurmuliui.

    „Man tai labai jaukus, geras miestas. Buvau pas anūkę, gyvena Vilniuj, tai pakraupau nuo transporto spūsčių, susisuko galva. Galvoju – ne, greičiau atgal į Panevėžį. Kas ieško, tas visko čia randa“, – sako visą gyvenimą personalo atrankos specialiste dirbusi senjorė Vitalija.

    Panevėžyje sutikti gyventojai mano, kad valstybė turėtų suteikti daugiau laisvės antrojoje pensijų pakopoje sukauptiems pinigams valdyti. Dauguma pašnekovų taip pat pripažįsta ne iki galo suprantantys, kas yra anuitetas.

    „Nežinau, bet reik, kad nebūtų privaloma. Mano pinigai, ką noriu, tą darau. Geriau tegul patys žmonės reguliuojasi. Va, dabar davė pasiimt, pasipylė mašinos, butai, kas kam reikia“, – mano Panevėžio gyventojas Juozas.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    21 Min.
  • Praeiviai Kėdainių rajone: mokslas privalo tobulėti – net ir už didelius pinigus

    Praeiviai Kėdainių rajone: mokslas privalo tobulėti – net ir už didelius pinigus
    Apr 18 2026
    Šešioliktoji „Praeivių“ laida lankosi Kėdainiuose – šių metų Lietuvos kultūros sostinėje. Nors savaitgalis čia pilnas istoriniu senamiesčiu besigrožinčių lankytojų, mieste galima sutikti ir vietos gyventojų.

    „Žinot, senas žmogus mažai jau vaikšto. Anksčiau dirbau, o dabar… tų žmonių nėra jau senų, o jaunimas su seniais nelabai užsiima. Šiaip, gerai laikausi. Vaikai maisto atveža, paduoda, pasidarau dar pati“, – sako pensininkė Jadvyga.

    Tuo metu šalia Didžiosios Rinkos aikštės sutikta asociacijos „Kėdainių Samariečiai“ vadovė Sonata sako, kad šiuo metu paramą vietos gyventojams teikia kelios dešimtys savanorių, kurių specialiai ieškoti nereikia.

    „Vidutiniškai per dieną keturiasdešimt penki žmonės apsilanko. Bet man smagesnis ir didesnis skaičius – keturi. Tiek išleidom į gyvenimą, jie pradėjo dirbti. Kai žmogus be nieko, be vilties, be motyvacijos per dvejus metus tampa darbo rinkos dalyviu“, – pasakoja „Kėdainių Samariečių“ vadovė Sonata.

    Kultūros pilnuose Kėdainiuose galima sutikti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio turistų. Smalsiai fotografuojantis Maršalas iš Nyderlandų atskleidžia, kad Lietuvoje pirmiausia lankosi dėl darbo.

    „Dirbame su „Kormotech“, tai gamykla, kuri gamina maistą gyvūnams. Mes čia įdiegėme naujos technikos iš Nyderlandų, todėl aš lankausi Lietuvoje. Tai mano pirmas kartas, patirtis kitokia nei iki šiol. Nes dažnai tenka keliauti, o Lietuva neprimena nei Lenkijos, nei Vengrijos, nei Slovakijos“, – sako turistas Maršalas.

    Kėdainių rajone sutikti gyventojai sako, kad mokslas privalo judėti pirmyn, todėl normalu, jog retsykiais įvairios ekspedicijos gali kainuoti labai daug. Tokia įžvalga jie pasidalijo paklausti, ką mano apie neseniai įvykusią istorinę keturių astronautų kelionę Mėnulio link. Nors šią misiją stebėjo kone visas pasaulis, dalis amerikiečių svarstė, kad ji gerokai per brangi.

    „Žmonės, kurie žengia nors vieną žingsnelį toliau to, ką mes kaip faktą žinom, tai jie mano akyse yra didvyriai. Jeigu mes sėdėtumėm galvodami, o kam reikia, tai turbūt dar olose pieštumėm piešinius“, – svarsto Kėdainių gyventoja Sonata.

    Ved. Edvinas Kučinskas.
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    20 Min.
  • Praeiviai Širvintų rajone: jei tektų evakuotis – važiuotų į kaimą

    Praeiviai Širvintų rajone: jei tektų evakuotis – važiuotų į kaimą
    Apr 11 2026
    Penkioliktoji „Praeivių“ laida atvyko į Širvintas. Šalia savivaldybės sutikta kultūros centro folkloro kolektyvo vadovė Stasė pasirinko dirbti ir sukakus pensiniam amžiui.

    „Aš manau, kad žmonėm reiktų turėti daugiau pozityvo. Jie pavargę, įsitempę, reikia truputį atsipalaiduoti. Kadangi dažnai važinėju į užsienį, mano dukra gyvena, labai daug pasiėmiau sau gero. Nebesureikšminu smulkmenų, daugiau dėmesio sau skiriu“, – paklausta, kaip mums sekasi Lietuvoje sako Širvintų gyventoja Stasė.

    Tuo metu miesto centre esantis Širvintų tvenkinys bei vienoje jo pusėje gyventojams ir svečiams įrengtas paplūdimys daugiau dėmesio sulaukia vasarą. Tačiau vietos gyventojams patinka, kad aplinka čia tvarkinga, galima pasiekti abu krantus pėsčiųjų tiltu.

    „Čia buvo tas pliažas labai gražiai patvarkytas. Žolytę apsodino, nes buvo paprasta pieva. Aišku, buvo galima gulėti, bet dabar išvis gerai“, – pasakoja gyventoja Živilė, keliolika metų administruojanti ugniagesių darbo grafikus.

    Širvintų rajono savivaldybėje sutikti gyventojai sako, kad pastaraisiais metais sulaukė informacijos, kaip reikėtų elgtis kilus ekstremalioms situacijoms. Tačiau, jeigu prireiktų staiga evakuotis dėl didžiulio gaisro ar, pavyzdžiui, cheminės avarijos, ne visi žino, ką darytų.

    „Iškart ne, nepasakyčiau. Nu, turiu aš kaimą, gal į kaimą išvažiuočiau. Bet evakuotis… nežinau. Informacijos tai yra, kultūros namuose. Sprendžiamas tas dalykas“, – sako Širvintų gyventojas Saulius.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    21 Min.
  • Praeiviai Švenčionių rajone: smulkius parduotuvių vagis tegul baudžia griežčiau

    Praeiviai Švenčionių rajone: smulkius parduotuvių vagis tegul baudžia griežčiau
    Apr 4 2026
    Keturioliktoji „Praeivių“ laida lankosi Švenčionių rajono savivaldybėje. Iš pradžių – savivaldybės centre, kuriame sutikta bei niekur neskubanti senjorė Olga stumiasi pirkinių karutį miesto gatvėmis.

    „Nu laikomės, viena gyvenu, pragyvent gerai, Lietuvoj gerai. Tik kad neramu pasauly. Neramumai trukdo jaunimui, vaikams trukdo. [Baltarusijos] pasienyje nelabai malonu, aš tai pergyvenu daugiau dėl jaunimo, nes ir kainos kyla, viskas kyla“, – pasakoja šv. Velykoms besiruošianti pensininkė Olga.

    Tuo metu Švenčionėliuose veiksmo stebėtinai daugiau. Greičiausiai taip yra ir dėl šiame mieste esančios geležinkelio stoties. Šalia jos veikia keturi furgonėliai, kuriuose teikiamos įvairios paslaugos. Viename iš jų įsikūrusi kirpykla, viduje padabinta lengvai provokuojančiais grafičiais.

    „Čia Švenčionėliai bendradarbiauja su Europos Sąjunga, siekiant skatinti smulkų ir vidutinį verslą. Nu, tokia meniška kirpykla. Kadangi gyvenau Berlyne, ten labai daug grafičio. Tai galvoju, reikia kažkaip nestandartinį meną priimt. Va, turim tokią Moną Lizą, šokančią su aukštakulniais“, – savo darbo vietą apibūdina jau metus Švenčionėliuose gyvenantis kirpėjas Janušas.

    Kitoje gatvės pusėje, šalia geležinkelio bėgių, stovi nedidelis šviesus namas. Šiame poste traukinių laukia Lietuvos geležinkelių darbuotoja Irmina.

    „Jeigu važiuoja iš Pabradės ir reikia į ketvirtą kelią, reikia pervesti du iešmus. Aš pervedu juos, užblokuoju maršrutą ir traukinys važiuoja toliau. O ten budėtoja atidaro šviesoforus. Man budėtoja per raciją pasakys. Yra raktas, ten mechanizmas“, – aiškina į darbą Švenčionėliuose iš Visagino važiuojanti Irmina.

    Švenčionių rajono savivaldybėje sutikti gyventojai taip pat reaguoja į pastaruoju metu garsiai skambėjusią aktualiją. Žmonės sako teigiamai vertinantys naujausią Vyriausybės siūlymą sugriežtinti bausmes smulkiems vagišiams, kurie vis neša prekes iš prekybos centrų.

    „Galiu atsakyt tiksliai. Aš dirbau septynerius metus parduotuvėse. Ir kiek prisiklausiau… matyt pati nemačiau, bet gaudyt teko. Aišku, policija atvažiuoja, protokolus rašo, bet jų tiek daug. Reikia, aš manau, kad reikia kažką stipraus“, – svarsto Irmina.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    22 Min.
  • Praeiviai Rokiškio rajone: naujienas skaitome ir feisbuke – pavyksta atskirti melagienas

    Praeiviai Rokiškio rajone: naujienas skaitome ir feisbuke – pavyksta atskirti melagienas
    Mar 28 2026
    Tryliktoji „Praeivių“ laida keliasi į Rokiškio rajono savivaldybę. Netoli pasienio su Latvija gyvenantys žmonės sako patys retai važiuojantys į kaimyninę šalį.

    „Pas mus latviai labai atvažiuoja šeštadieniais, kas antra mašina latviškais numeriais. O mes kažkaip nelabai, gal pas mus Rokišky viskas pigiau? Didmiesty tai tikrai nenorėčiau gyvent, čia viskas ranka paduodama“, – sako Bajoruose gyvenanti bei socialine darbuotoja penkerius metus dirbanti Danutė.

    Vaikštant miesto senamiesčiu, lengva pasiekti Rokiškio dvaro sodybą – čia ir turiningą krašto istoriją puoselėjantis muziejus, kasmet pritraukiantis vis daugiau Lietuvos bei užsienio turistų. Jiems padedanti Simona sako, kad klausimų kyla ne tik dėl lankytinų objektų.

    „Pagrindinis klausimas sezono metu – kur pavalgyti? Nemažą dalį sudaro Latvijos turistai, didelė dalis jų yra vienadieniai, kurie atvyksta su šeimomis. Bet džiaugiamės, kad šia Lietuvos dalimi susidomi vis daugiau vokiečių ir lenkų, tų pačių estų, padaugėjo turistų iš Nyderlandų“, – pastebi Rokiškio turizmo informacijos centro darbuotoja Simona, vadinanti save meilės emigrante.

    Tuo metu Tyzenhauzų gatvėje sutiktas pensininkas Aleksandras piktinasi Lietuvos valdžia, sako, kadencijos keičiasi, o politikų rietenos nesibaigia.

    „Tokie nesutarimai visur, pastoviai. Dabar Seime kas darosi… aišku, kad nepatenkintas. Kiekvieną kadenciją vis tiek kažkas atsiranda, po velniais. Dabar su premjere, Vatikano kelionė, aštuoni tūkstančiai valstybei kainavo, kur reikia čia milijardų gynybai iš kažkur paimt“, – į klausimą, kaip šiandien sekasi Lietuvai atsako Rokiškio gyventojas Aleksandras.

    Kaip ir visuose epizoduose, laidos pabaigoje skamba vienas bendresnis klausimas visiems pašnekovams. Rokiškyje sutikti gyventojai sako, kad naujienas gauna iš įvairių šaltinių – tiek iš tradicinės žiniasklaidos, tiek iš socialinių tinklų. Pagrindiniu socialiniu tinklu jie įvardija feisbuką, kuriame randa ir melagingos informacijos.

    „Kadangi daug metų naudoju socialinius tinklus, manau, kad išsivystė toks loginis mąstymas ir jau iškart akis pastebi, kur yra neaiškus puslapis, kur nepatikrinta informacija“, – svarsto Rokiškio gyventoja Simona.

    Ved. Edvinas Kučinskas
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    22 Min.