Folgen

  • Mokslų akademijos prezidentas Nekrošius: kaltinam Seimą, bet pirmiau pažiūrėkim į veidrodį

    Mokslų akademijos prezidentas Nekrošius: kaltinam Seimą, bet pirmiau pažiūrėkim į veidrodį
    Jan 13 2026
    Ketverių metų kadencijai Mokslų akademijos prezidentu išrinktas akademikas Vytautas Nekrošius pasakoja, kad rinkimuose turėjo du varžovus, svarbiausia – jis nori pasiekti, kad MA viešai dažniau pareikštų savo nuomonę aktualiais visuomenei klausimais, nesvarbu, ar ta nuomonė patiks politikams, ar ne, bet ji turi būti. Paklaustas, kodėl visuomenė vis dar nepasitiki teisine sistema, sako, kad didele dalimi tai dėl sovietinio palikimo, nes tada teisinė sistema netarnavo žmogui, tačiau dabar laikai pasikeitė. Aštuonerius metus priklausęs Žaliųjų partijai, V. Nekrošius iš jos pasitraukė, kaip ir daugiau jos narių, susikirtus jo ir dabartinės partijos vadovybės nuostatoms įvairiais klausimais, pavyzdžiui, dėl įvykių Gazos ruože. V. Nekrošiaus nuomone, tai ir kartų klausimas. Dabar akademikas yra Liberalų sąjūdžio narys, kaip juo tapo – pakviestas ar pats pasisiūlęs, – pokalbyje su akademiku, teisininku Vytautu Nekrošiumi.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    54 Min.
  • Kultūrinėje atskirtyje augusi Masteikaitė: daug negavau, nes gimiau tam tikroje vietoje

    Kultūrinėje atskirtyje augusi Masteikaitė: daug negavau, nes gimiau tam tikroje vietoje
    Jan 6 2026
    Dar visai neseniai apie Gintarę Masteikaitę žinojo gerokai mažesnis ratas žmonių – daugiau tų, kurie susiję su šiuolaikiniu šokiu. Tačiau šiandien jos veidas atpažįstamas gerokai plačiau, nes ji – viena iš kultūros bendruomenės iniciatyvinės grupės narių. Tai ji aktyviai kvietė ginti Kultūros ministeriją nuo „Nemuno aušros“, burtis į protesto mitingus, vėliau prisijungti prie laisvo žodžio protestų.

    Iki tol Gintarė Masteikaitė buvo Lietuvos šokio informacijos centro vadovė ir šiuolaikinio šokio festiavalio „Naujasis Baltijos šokis“ organizatorė, todėl apie modernųjį šokį gali kalbėti labai ilgai, su užsidegimu, tačiau dar įdomiau, kaip ji pateko į šiuolaikinio šokio pasaulį. Pasirodo, visko pradžia buvo nepasitenkinimas suteikiamų žinių kokybe dar mokykloje, mažame Šakių rajono miestelyje.


    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    54 Min.
  • Gabrielius Landsbergis: agresyvėjanti Rusija gali bandyti išmėginti 5-ąjį NATO straipsnį

    Gabrielius Landsbergis: agresyvėjanti Rusija gali bandyti išmėginti 5-ąjį NATO straipsnį
    Dec 30 2025
    Vienas iš ryškiausių pastarojo meto Lietuvos politikų, šiandien iš politikos pasitraukęs ir neturintis planų į ją grįžti Gabrielius Landsbergis pasakoja, kodėl jis, diplomatas, nusprendė imtis politinės veiklos, sako, kad Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo ne tik dėl paramos Taivanui, bet ir dėl to, kad Lietuva būtų išgirsta pasaulyje: kai tave mato, tave gina, nes būdami tokie mažučiai nesam dėmesio centre. Visus savo, užsienio reikalų ministro, susitikimus jis yra aprašęs dienoraštyje, kuris turėtų virsti knyga. Kita knyga bus skirta Lietuvos vietai pasaulyje aptarti, bet abi jos rašomos Stenforde, kur jis šiuo metu yra vizituojantis mokslo darbuotojas. Ką jis veikia Stenfordo universitete, kaip ten atsidūrė, kokie universitetai dar kvietė, taip pat apie vaikystę, Kalėdų dovanas ir, žinoma, senelį, kuris artėjant Sausio 13-ajai Gabrieliui turėjo atskirą planą. Pokalbis be tribūnų su buvusiu užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    53 Min.
  • Jaraminaitė apie Kernagį: jis man buvo ne garsenybė, o tiesiog artimas šeimos narys

    Jaraminaitė apie Kernagį: jis man buvo ne garsenybė, o tiesiog artimas šeimos narys
    Dec 23 2025
    Aktorė Gabija Jarminaitė užaugo menininkų ir muzikantų šeimoje: Gražina Blynaitė ir Aleksandras Kernagis – jos seneliai – aktoriai, Vytautas Kernagis – dėdė – žinomas dainuojamosios poezijos autorius ir atlikėjas, renginių ir televizijos laidų vedėjas. Povilas Jaraminas – tėtis – žinomas pianistas, o mama - choro artistė. Gabija pasakoja, kad ilgai nešiojosi įžymių klano „kuprą“, net galvojo, kad nepavyks tapti aktore, bet pavyko – šiandien ji pati žinoma kino ir teatro aktorė, beje, sako, didelio skirtumo, kur vaidinti, nejaučianti, tiesiog turi darbą ir jį dirbi, nors yra atsisakiusi vaidmenų, kurie nieko bendra su ja neturėjo. O štai premjerės Ingridos Šimonytės vaidmuo sulaukė ne vieno komplimento, bet, šypsosi Gabija, „kokia 12-ka metų ją vaidinu ir tik visai neseniai pajutau – pagaliau man pavyko“. Pokalbis su teatro ir kino aktore Gabija Jaraminaite.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    54 Min.
  • LRT valdymo principą kritikuojantis Kūris: nemanau, kad tai visuomeninis transliuotojas

    LRT valdymo principą kritikuojantis Kūris: nemanau, kad tai visuomeninis transliuotojas
    Dec 16 2025
    Teisės maestro pavadintas Egidijus Kūris purtosi skambių terminų: „Aš viso labo VU profesorius“. Pradėjęs nuo fizikos studijų ir tapęs pripažintu teisės autoritetu, Egidijus Kūris pasakoja, kas yra Konstitucijos dvasia, ir prisimena, ką reiškė prieš ketverius metus pasakyti jo žodžiai, kad praėjus laikui, galvoja, jog kai kurie KT sprendimai galėjo būti kitokie. Jis įžvelgia labai didelių problemų dėl politikų skyrimo - Stasio Šedbaro ir Juliaus Sabatausko - į KT teisėjus, suabejoja ir J. Sabatausko teisėjo praktikos trūkumu, puse lūpų užsimena apie studijų problemas. E. Kūris kritikuoja valdančųjų veiksmus Kultūros, KAM ministerijose ir svarsto, kaip LRT valdymas galėtų užtikrinti jam visuomeninio transliuotojo statusą. Pokalbis su buvusiu KT pirmininku, EŽTT teisėju, VU teisės profesoriumi Egidijumi Kūriu.


    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    51 Min.
  • Ukrainoje kovojęs išminuotojas Armaitis: išvažiavęs į karą turi suprasti, kad gali negrįžti

    Ukrainoje kovojęs išminuotojas Armaitis: išvažiavęs į karą turi suprasti, kad gali negrįžti
    Dec 9 2025
    Kovoti į Ukrainą jis išvažiavo vienas pirmųjų – 2022-ųjų kovą. Buvo Kosto Kalinausko pulko instruktorius-išminuotojas, tačiau teko grįžti, kai amžius ir sveikata pradėjo trukdyti. „Kai tu nespėji, juk kariai tavęs nepaliks, vadinasi, statai juos į pavojų“, – kodėl negalėjo ilgiau pasilikti, pasakoja Rimas Armaitis.

    23-ejus metus ištarnavęs „Aro“ išminuotoju, puikiai pamena tuos laikus, kai Lietuvoje darbo netrūko: banditai minavo ne tik tų, kuriuos laikė savo aukomis, bet ir saviškių namus, automobilius. O apie 2000-uosius viskas nurimo, darbo beveik neliko, prisimena R. Armaitis. Apie karą Ukrainoje jis gali papasakoti daug: kaip atrodė mūšiai dėl Bachmuto ir dėl Pokrovsko, pasirodo, skirtumas didžiulis, o korekcijas padarė dronai, kaip apmokomi kariai, kad patektų į frontą, kad ir ukrainiečių karininkai nevengia nesiskaityti su eiliniais, kad korupcijos neišvengia ir kariuomenė, ir koks didžiulis skirtumas tarp rusų ir ukrainiečių kariuomenių: ginkluotės 8:1, kartais ir 10:1, kareivių 8:1. Pokalbis su instruktoriumi-išminuotoju Rimu Armaičiu.

    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    50 Min.
  • Pistoletą darbo metu nešiojęsis buvęs prekybos ministras Sinevičius: toks buvo gyvenimas

    Pistoletą darbo metu nešiojęsis buvęs prekybos ministras Sinevičius: toks buvo gyvenimas
    Dec 2 2025
    „Mes Kubai parduodavome lajų, kurio Lietuvoje niekam nereikėjo, per Rygą į Lietuvą iš Kubos atkeliaudavo žuvys, kurias parduodavau suomiams, o jie mums siųsdavo maistelį vaikams, kuris buvo reikalingas kūdikiams, kai mamos neturėdavo savo pieno“. Kai klausaisi pirmojo po atkurtos nepriklausomybės prekybos ministro Alberto Sinevičiaus, supranti, kaip toli mes nuėjome ir kaip sunku buvo pirmiesiems ministrams, kai pinigų valstybė neturėjo, Rusija įvedė blokadą, o išgyventi reikėjo. Tada vyko pirk-parduok bendravimas su visu pasauliu, bet pirmiausia su buvusios Sovietų Sąjungos šalimis. Mainais į lietuviškus maisto produktus, odas, kailius į Lietuvą keliavo aparatūra, įvairūs agregatai, skalda keliams tiesti ir kiti reikalingi produktai. Kad sudomintum užsieniečius, kartais tekdavo ir netiesą pasakyti, pavyzdžiui, kad Katedroje palaidotas didysis kunigaikštis Vytautas, tačiau, kaip sako Albertas Sinevičius, taip reikėjo daryti, nes viskas buvo dėl valstybės. Pokalbis su Kazimiros Prunskienės vyriausybės prekybos ministru Albertu Simevičiumi.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    52 Min.
  • Arlickaitė apie sprendimą „Scanoramai“ atsisakyti prezidento globos: nieko nesigailime

    Arlickaitė apie sprendimą „Scanoramai“ atsisakyti prezidento globos: nieko nesigailime
    Nov 25 2025
    Kalbėtis su Gražina Arlickaite ir neklausti apie „Scanoramą“ tiesiog neįmanoma. Paklausta, ar svarstė kada nors perduoti festivalio rengimą kitam žmogui ir pačiai likti tik viešnia, „Scanoramos“ įkūrėja, jau 23-ejus metus vadovaujanti festivaliui, sako, kad tokia mintis jai niekada nekilo.

    Apie tai, kaip gimė „Scanorama“, kodėl ji paliko iki tol rengtas „Kino pavasario“ komandos gretas, apie kino studijas Maskvoje – nors buvo siunčiama į teatro studijas – ir ten sutiktus žmones, vėliau tapusius žinomais kino kūrėjais. Apie sugrįžimą į Vilnių, nes likti Maskvoje ji net nebuvo svarstusi, apie menininko pareigą būti „paskutiniu humanistu“ vartotojiškoje visuomenėje ir tikrą vienatvę, kai sunku sulaikyti ašaras – pokalbis su Gražina Arlickaite.

    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Mehr anzeigen Weniger anzeigen
    51 Min.